Dažnai pacientai, gydomi antibiotikais, domisi, ar šie vaistai yra suderinami su alkoholiu.
Antibiotikai yra vaistai, kuriuos gydytojas skiria nuo sunkių infekcinių ligų. Antibiotikai veikia bakterijas, neleidžia joms daugintis organizme.
Antibakterinių vaistų vartojimo spektras platus: jie skiriami sergant bakterinėmis burnos ertmės ir ENT organų, odos, vidaus organų infekcijomis, venerologinėmis ir kitomis ligomis.
Tokie vaistai reikalauja privalomo dozavimo režimo laikymasis ir turi daugybę kontraindikacijų, į kurias reikia atsižvelgti. Instrukcijose paprastai yra užrašas, kad gydymo antibiotikais metu negalima vartoti alkoholio.
Kaip sąveikauja antibiotikai ir alkoholis?
Mokslininkai daug metų tyrinėjo, kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą vartojant antibiotikus ir priėjo prie išvados, kad dažniausiai vaistų komponentai nesąveikauja su etilo alkoholiu, todėl neturi įtakos gydymui. Tačiau mokslininkai pažymėjo, kad jie ištyrė tik vieną alkoholio dozę nedideliu kiekiu, o tarp antibiotiko vartojimo ir alkoholio buvo mažiausiai vienos dienos skirtumas. Jei pacientas gėrė dažniau, antibakterinio gydymo veiksmingumas sumažėjo.
Gydytojai nepataria gydymo metu gerti alkoholio, ir tai galioja ne tik antibiotikams, bet ir visiems kitiems vaistams.
Priežastys, kodėl antibiotikų negalima derinti su alkoholiu
Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl nerekomenduojama gerti alkoholio vartojant antibiotikus, yra dvi:
- Papildoma apkrova kepenims.
- Gydymo veiksmingumas mažėja.
Tiesą sakant, gydant bet kokiais vaistais reikėtų vengti vartoti alkoholį, nes jie gali sumažinti gydomąjį vaistų poveikį. Priežastis – alkoholio savybės, kurios gali sunaikinti veikliąją vaisto medžiagą arba sutrikdyti jo poveikį virusui. Be to, alkoholis gali paspartinti arba slopinti vaistų komponentų pasišalinimą iš organizmo. Pirmuoju atveju gydymas bus neefektyvus, antruoju – papildomas apkrovimas vidaus organams, galimas organizmo intoksikacija. Ypač šiuo atveju kenčia kepenys; galimos nepageidaujamos reakcijos iš inkstų, kasos, centrinės nervų sistemos, smegenų, širdies ir kraujagyslių.
Kepenų funkcijos sutrikimas yra susijęs su neigiamu alkoholio poveikiu riebalų rūgščių sintezei organo ląstelėse ir su tulžies latakų užsikimšimu.
Į organizmą patekęs alkoholis, naudojant fermentą alkoholio dehidrogenazę, paverčiamas acetaldehidu, o vėliau naudojant fermentą acetaldehido dehidrogenazę į acto rūgštį. Vaistai lėtina etilo alkoholio skilimą, todėl kepenyse kaupiasi acetaldehidas, sukeliantis sunkią intoksikaciją.
Kai kuriems žmonėms alkoholis turi raminamąjį poveikį, kaip ir tam tikrų rūšių antibiotikai, turintys raminamąjį poveikį, todėl jų vartojimas kartu gali sukelti toksinį centrinės nervų sistemos slopinimą.
Tuo pačiu metu antibiotikų skilimas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio. Jei per trumpą laiką išgeriama daug, sulėtėja vaisto skilimas, padidėja jo kiekis organizme, o tai sukelia didelį toksinį krūvį.
Jei geriate nuolat, fermentai pradeda greičiau skaidyti vaistą ir iš jo gaunama nauda praktiškai nulinė, taip pat tampama priklausomas nuo antibiotikų.
Vartojant alkoholį organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų, padidėja cukraus kiekis kraujyje, sumažėja apsauginės funkcijos. Todėl papildomas krūvis antibakterinių vaistų pavidalu gali sukelti ne tik lėtinių ligų paūmėjimą, bet ir alerginę reakciją. Šalutinis poveikis kiekvienu atveju gali skirtis.
Vartojimo kartu pasekmės
Daugelis žmonių gali pasakyti, kad gėrė vartodami antibiotikus ir nieko neatsitiko, tačiau kiekvienas organizmas yra skirtingas, ir niekas negali numatyti pasekmių, iš karto ar uždelstas, kurias sukelia alkoholis kartu su vaistais. Visi veiksniai yra svarbūs: paciento amžius, kūno sudėjimas, sveikatos būklė, lėtinių patologijų ar alergijų buvimas.
Alkoholio ir antibiotikų derinys gali sukelti:
- galvos skausmas, galvos svaigimas;
- pykinimas, vėmimas;
- miego sutrikimas;
- skausmas skrandyje ar žarnyne;
- bėrimas ant kūno;
- padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, padidėjęs arba sumažėjęs kraujospūdis;
- anafilaksinis šokas.
Alkoholis taip pat sukelia dehidrataciją, o tai lėtina organizmo gijimo procesą ir savęs gijimą.
Kiek laiko po antibiotikų vartojimo galima gerti alkoholį?
Nerekomenduojama iškart po antibiotikų kurso gerti alkoholio. Vaistas linkęs kauptis organizme, todėl jo pašalinimas užtrunka. Todėl prieš išgeriant taurę mėgstamo vyno ar alaus, geriau palaukti kelias dienas, kol antibiotikas visiškai pasišalins iš organizmo.
Ar reikia gerti vaistus, jei jau išgėrei alkoholio?
Daugelis gydytojų sutinka, kad teisingas antibiotikų kursas yra didelė gydymo sėkmės dalis, todėl jie turi būti vartojami pagal specialų gydytojo nurodytą schemą, kitaip visas gydymo procesas gali tapti niekais. Todėl gydytojai įsitikinę, kad net jei pacientas vis tiek gėrė alkoholį, neįmanoma praleisti antibakterinio vaisto vartojimo. Dėl to bakterijos gali tapti atsparesnės tam tikros rūšies antibiotikams ir ateityje reikės stipresnio vaisto, kad liga išgydytų.
Vartodami antibiotikus, neturėtumėte gerti alkoholio
Vartojant daugumą vaistų, gurkšnis vyno ar alaus vargu ar turės didelės įtakos gydymui. Tačiau yra vaistų, kuriems alkoholis yra griežtai draudžiamas.
Pavyzdžiui, fluorokvinolonai veikia centrinę nervų sistemą ir, sumaišius šios grupės vaistus su alkoholiu, žmogų gali ištikti koma. Alkoholis gali sustiprinti šalutinį aminoglikozidų poveikį ir sukelti toksišką žalą kepenims ir visam organizmui. Nitroimidazolai ir kai kurie cefalosporinai, skirti virškinimo trakto infekcijoms ir lytiškai plintančioms ligoms gydyti, negali būti derinami su alkoholiu. Kartu su alkoholiu jie sustiprina vaisto poveikį ir tampa toksiški. Išvardintų antibiotikų ir etanolio derinys gali sukelti nemalonius šalutinius simptomus: galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, padažnėjusį širdies plakimą, karščiavimą. Todėl gydytojai nerekomenduoja gerti alkoholio anksčiau nei praėjus trims dienoms po gydymo pabaigos. Pavyzdžiui, oksazolidinonų klasės atstovas, sąveikaudamas su alkoholiu, gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą. Taip pat sergant kepenų ligomis griežtai nerekomenduojama vartoti pusiau sintetinių tetraciklinų grupės antibiotikų, nes tai pablogina ir taip sunkią paciento būklę.
Jei šiuo metu geriate alkoholį, gydymas makrolidų grupės antibiotikais gali būti neveiksmingas. Alkoholis susilpnins vaistų poveikį, gydymas bus atidėtas.
Kai kurių antibiotikų instrukcijose nėra alkoholio kontraindikacijų. Nors gelta arba kepenų funkcijos sutrikimas gali būti apribojimas.
Reikia atsiminti, kad alkoholis kartu su antibiotikais sukuria didelę apkrovą kepenims ir kitiems organams, taip pat neutralizuoja gydomąsias vaisto savybes. Vienkartinė nedidelio kiekio alkoholio dozė neigiamų pasekmių nesukels, tačiau protingiau būtų baigti gydymo kursą ir tik tada leisti sau atsipalaiduoti. Be to, be antibiotikų pacientas gali vartoti ir kitus vaistus, kurie taip pat nedaro geriausio poveikio organizmui. Išgėrus antibiotikų, galima gerti ir po dienos: dažnai šio laiko pakanka, kad vaistas visiškai pasišalintų iš organizmo. Jei įmanoma, geriau pailginti intervalą, kad būtų išvengta šalutinio poveikio.
Kad antibiotikai duotų reikiamos naudos, juos turėtų skirti tik gydytojas, griežtai laikytis nurodymų ir dozavimo schemos. Gydymo metu geriau atsisakyti alkoholio, kad kūnas turėtų galimybę greitai susidoroti su liga ir atkurti sveikatą.